Objektai, įtraukti į Unesco pasaulio paveldo sąrašą, kiekvienai valstybei teikia pasididžiavimą. Tuo pačiu ir atsakomybę, tinkamai jais rūpintis ir išsaugoti jų unikalumą. Unesco paveldas Lietuvoje taip pat yra labai vertinamas ir sulaukia ypatingo susidomėjimo tiek iš užsienio turistų, tiek iš mūsų tautiečių. Į šiuos pasauliniu mastu, kaip išskirtinę vertę turinčius objektus, yra įtrauktos keturios vietovės. Šiuo objektus rasti visai nesunku ir jie yra pasiekiami visiems norintiems juos aplankyti.
Tai Vilniaus istorinis centras (dar kitaip – tiesiog Vilniaus Senamiestis), nuostabioji Kuršių Nerija, Struvės geodezinis lankas bei Kernavės archeologinė vietovė. Visi šie objektai yra išskirtiniai ir jų paveldas yra pripažintas saugotinu pasauliniu mastu. Tikriausiai kiekvienas esate apie šias vietas girdėję, o neretas – jas visas ir aplankęs. Tai iš tiesų labai skirtingos tiek savo istorija, tiek architektūra vietovės, kurios nusipelnė išsaugojimo ateities kartoms.
Visi šie objektai skaičiuoja 15-25 ir daugiau metų, įrašymo į Unesco pasaulio paveldą, jubiliejų. Pavyzdžiui, Vilniaus istorinis centras skaičiuoja daugiausiai – dvidešimt šeštus metus, Kuršių Nerija – dvidešimt penktus.
Be materialių objektų, į Unesco paveldą taip pat gali būti įtraukiamos ir nematerialus, reprezentatyviuoju laikomas, kultūros paveldas. Lietuvoje tokio pobūdžio paveldo yra trys – tai kryždirbystė ir kryžių simbolika, dainų šventės tradicija bei lietuviškos sutartinės. Kryždirbystė 2020 metais skaičiuoja jau beveik 20 metų, dainų šventės – 17 metus, o lietuviškos sutartinės į Unesco buvo įtrauktos 2010 metų pabaigoje.
Be to, visos šalys, kurios turi pasirašę Pasaulio paveldo konvenciją, turi teisę tam tikrus savo paveldo objektus įtraukti į preliminarųjį sąrašą. Šiuo metu Lietuva yra įtraukusi Kauno modernizmo architektūrą bei Trakų istorinį nacionalinį parką. Šie objektai ateityje taip pat gali būti siūlomi įtraukti į Unesco pasaulio paveldą.