Mikrobų yra visur aplink mus, tiek mūsų aplinkoje, tiek mūsų kūne. Kai žmogus yra imlus ir susiduria su kenksmingu organizmu, tai gali sukelti ligą ir mirtį. Todėl skiepai gali būti puiku apsauga nuo mirtinų ligų. Kūnas turi daug būdų apsisaugoti nuo patogenų (ligas sukeliančių organizmų). Oda, gleivės ir blakstienos (mikroskopiniai plaukeliai, kurie pašalina šiukšles nuo plaučių) veikia kaip fizinės kliūtys, neleidžiančios patogenams patekti į organizmą. Kai patogenas užkrečia kūną, suveikia mūsų organizmo gynyba, vadinama imunine sistema, ir patogenas yra užpultas ir sunaikinamas arba įveikiamas.
Natūrali organizmo reakcija
Patogenas yra bakterija, virusas, parazitas ar grybelis, galintis sukelti ligas organizme. Kiekvienas patogenas susideda iš kelių poskyrių, dažniausiai būdingų tam konkrečiam patogenui ir jo sukeliamai ligai. Patogeno dalis, sukelianti antikūnų susidarymą, vadinama antigenu. Antikūnai, gaminami kaip atsakas į patogeno antigenus, yra svarbi imuninės sistemos dalis. Galite laikyti antikūnus savo kūno apsaugos sistemos kariais. Kiekvienas mūsų sistemos antikūnas arba kareivis yra išmokytas atpažinti vieną konkretų antigeną. Mūsų kūne yra tūkstančiai skirtingų antikūnų. Kai žmogaus organizmas pirmą kartą paveikiamas antigenu, imuninei sistemai prireikia laiko, kad sureaguotų ir pagamintų tam antigenui būdingus antikūnus.
Tuo tarpu žmogus yra linkęs susirgti.
Kai gaminami antigenui specifiniai antikūnai, jie dirba su likusia imunine sistema, kad sunaikintų patogeną ir sustabdytų ligą. Antikūnai prieš vieną patogeną paprastai neapsaugo nuo kito patogeno, išskyrus atvejus, kai du patogenai yra labai panašūs vienas į kitą, kaip pusbroliai. Kai organizmas gamina antikūnus, reaguodamas į antigeną, jis taip pat sukuria antikūnus gaminančias atminties ląsteles, kurios išlieka gyvos net po to, kai antikūnai nugali patogeną.
Dažnu atveju pats organizmas nevisada gali pasigaminti antikūnų, todėl jam reikalingi skiepai. Visų pirma, norėdamas pasiskiepyti, žmogus turėtų kreiptis pas savo šeimos gydytoją.